Įrašą pradėti galėtume iš labai to, praktiškai nuo didžiausio kadanors įvykusio chaoso - didžiojo sprogimo. Ir tai kaip poto viskas susitvarkė ir tvarkosi toliau tik iliustruoja, o gal net įrodo, kad siekiant sukurti sistemą pirmiausia, turime turėti pakankamą kiekį choaso, kuri vertėtų ir norėtųsi tvarkyti.
Neperseniausiai su bičiuliais pradėjom vystyti projektą, kurio pagrindas nors ir yra gyvas bendravimas ir pokalbiai bet praktiškai yra neįmanomas be skaitmeninių priemonių klientams rasti, juos sudominti, gauti ir apdoroti užklausas bei paskirstyti per automatinius informacijos kanalus.
Ir pradžioje mane ėmė tam tikras erzulys, nes šį procesą ir panašius įrankius esame kūrę daugybę kartų ir tarsi visiškai aišku koks turi būti galutinis rezultatas, bet nėra. Net ne tai kad nėra, tiesiog trūksta dalių.
Ir tada atėjo suvokimas, kad galimai bandome pastatyti vežimą priešais arklį, kai siekdami turėti pilnai automatinį procesą susikoncentruojame į jį, o ne į veiklas ar turinio vienetus, kuriuos reikia sukurti. Juk žymiai lengviau jau turint sukūrus kažką eliminuoti, sutrumpinti, papildyti, optimizuoti.
Juo labiau kai yra sukurta, galima pradėti analizuoti, kas veikia ir kaip efektyviai veikia, pradėti matuoti ir priimti sprendimus grįstus duomenimis.
O automatizacija ir viso ko sudėjimas į lentynas, procesų apsirašymas, yra labiau pabaigos, o ne pradžios darbas. Tad ir reziumuoti galime teikdami, kad norėdami tvarkingų ir automatizuotų procesų pirmiausia turime susikurti daug ir netvarkingos veiklos vienetų.